Hair!

OK, boys and girls! Išbandysim kažką naujo plaukams...Niekada nepasitikėdavau reklamomis, bet jei jau sako "Stebuklinga priemonė"...Bandom! O kas mane pažįsta, žino, kokia OPI tema yra "plaukai" man...So, kaip Alessandro pasakytų: "We will see".
"Lee Stafford Hair Growth Treatment"-geriau būk naudingas, nes...uch. O vėliau pereisiu prie kokoso pieno! Wish me luck!

Royal Wedding or Till death us do part

Galbūt ir keista, bet niekada nenorėjau vestuvių...Niekada apie jas nesvajojau,net būdama maža. Mama primena, jog nuo mažens sakiau: "Niekada netekėsiu". Tiesą sakant gyvenime buvo tik viena akimirka, kai buvau "pakeitusi nuomonę". Tai buvo praeitų metų vasarą, liepą draugų vestuvėse. Kai stovi Arkikatedroje, žiūri jam į akis ir galvoji...Jam pasakytum "Till death us do part", bet...

Šiandien žiūriu Karališkąsias vestuves. Gražu. Kate atrodo nuostabiai, William'as atrodo visiškai nesijaudina (gal net brolis atrodo labiau jaudinasi). Visi gražūs, pasitempę. Tarp karališkosios šeimos narių, draugų, matyti ir žinomi veidai: Elthon John, Guy Ritchie, David'as ir Victoria Beckham'ai. Nors Victoria ir laukiasi, neatsisako aukštakulnių ("killer'ių")...Anyway she looks great.

Asmeniškai man Švedijos princas Philip'as (taip, tas, kaip du vandens lašai panašus į Orland'o Bloom'ą) gražesnis.Bet čia vėlgi skonio reikalas.

O kalbant toliau apie vestuves, man labai patiko žodžiai "Till death us do part"...Angliškai kažkaip labai "gražiai" skamba.Ir turbūt ne tik šiandien, o dar visą mėnesį visa žiniasklaida mirgės nuo "Royal Wedding".

Šiauliečių mada - girls (Part I)

Man patinka šiauliečių mada! Turbūt tie, kurie mane pažįsta, stebisi,kad iš mano lūpų gali pasigirsti tokia informacja...Bet. Kaip sakoma: "Žmogus planuoja,o Dievas juokiasi". Visiška tiesa. Juk kiek kartų esu pasakiusi tą "stebuklingą" žodį NIEKADA...kalbant apie Šiaulius. Taigi aš čia. Tame nuostabiai šviesiame ir kažkokia ramybe (man asmeniškai) dvelkiančiame Saulės mieste.

Einu bulvaru ir žvalgausi...kiek gerai atrodančių žmonių! Aišku ne visi...Dar yra ir vietinės reikšmės veikėjų-"treninginių". Reikia pripažinti, jog merginos čia labiau atsižvelgia į madą ar tiesiog daugiau skiria dėmesio tam, kaip jos atrodo...Turbūt tai savaime suprantama. Bet vis tiek, einu ir šypsausi, mada čia atsigavusi! Nesu aš jokia mados žinovė ar kritikė, bet...Savo nuomonę galiu pasakyti, nors dar filosofijos laikais buvome mokomi, jog negalima sakyti "mano nuomone...". Taigi, kas šiandien man labiausiai patiko (nors jau truputį ir primiršau, nes neturėjau, kur užsirašyti, oj kaip man nebūdinga...)?

Pirmiausia, man kaip rankinių maniakei į akis krinta ši detalė, tačiau pradėsiu ne nuo to. Pradėsiu nuo kito aksesuaro-akinių. Negaliu atsistebėti šiauliečių (kalbėsiu apie merginas) puikiais akinių pasirinkimais...net pavydu. Turbūt vieni pirmaujančių-aviatoriaus stiliaus akinukai, kurie man tokie gražūs..., bet taip ir nesugebu jų įsigyti...shame on me. Taip dažnai tenka sutikti merginas su "Ray Ban-Wayfarer" stiliaus akiniais, kurie turi kažkokio "paslėpto" žavesio, tačiau manau tinka anaiptol ne visiems. Nors turbūt dažniausiai pasitaikantis akinių variantas-labai labai dideli akiniai. Pati pirmenybę teikčiau super dideliems("kvadratiniams"...tokius mėgsta V.Beckham, na taip, ji "truputį" mano mūza) arba aviatoriaus stiliaus akinukams.

Pereinant nuo akinių prie aprangos, pirmą vietą skirčiau merginai (savo sukurtame "man patinka" konkurse), kuri buvo pasipuošusi lengva leopardo raštais marginta palaidine, perjuosta plonu dirželiu, juodomis tamprėmis (o gal pilkomis...hmm, jau išgaravo iš atminties). Ir,žinoma,aviatoriaus akiniais. Šitas derinukas man patiko. Dar tą dieną mačiau mergaitę, vilkinčią raudoną nertą suknelę, kas šaukte šaukia: "Grįžtam į pradžią" (kažkaip nesinori dar šaukti:"Grįžtam į kaimą", žodis "pradžia" irgi tiks). Šiaulietės pamėgo laisvas palaidines/sukneles perjuostas plonais dirželiais ir tampres. Dar akį patraukė mergina vilkinti tokią laisvą marinistinio stiliaus suknelę, perjuostą aukso spalvos plonu dirželiu ir "Ray Ban" stiliaus akiniais. Pamačiusi skubančią iš pažiūros "labai margą" merginą pagalvojau: "Ar ne per daug?", tačiau ji atrodė puikiai: margos (gėlėtos), tačiau neryškios/išblukusios tamprės, ilgi mėlyni marškiniai bei marga ryški gėlėta didžiulė rankinė. Tik marškinius reikėjo užsisagstyti, kad nesimatytų dar ir margų marškinėlių...gal truputį per marga. O plaukučiai tvarkingai susukti į kuoduką ir vėlgi "Ray Ban" akiniai (šiaulietės tikrai juos mėgsta!). Čia paminėjau tik kelis "užkliuvusius" derinukus, jų mačiau daugiau, ir gerų, ir ne tokių (vėlgi mano nuomone), tačiau kai ką jau pamiršau, vien dėl to, kad neturėjau po ranka užrašinės...ši klaida nebepasikartos!

Lauke karšta...,bet einu išgerti tokios pat karštos arbatos, gal tai sugrąžins paklydusias mintis ir nersiu į rašymo vandenynus vėl!

Miau

Gloria Steinem qoutes

“Writing is the only thing that, when I do it, I don't feel I should be doing something else.”

Piktas tas blogas...

Galvoju reikia grįžti prie rašymo, turbūt tik tai dabar gali mane "išgelbėti"...I hope so...Nors manęs ir blogas nemyli, keletą rašinių TOKIŲ parašiau ir papokštavo su manimi blogas...neišsaugojo! et..."NE LIKIMAS"...Maybe...Na, o dabar norėčiau parašyti apie šiauliečių madą...:) Bandom!

Grįžimas į pradžią...

Photo:http://isabelcastillo.com/images/road.jpg


Jei žinotum likimą,ar klaustum praeivio, kur kelias tave šis nuves?
Jei mylėtumei žmogų, ar galėtum stebėt jo kančias?

Ar žmonės meluoja,kad bijo?
Ar bijo, todėl ir meluoja...

Man patinka naktis, nes tik dvi sesės: naktis ir tamsa, geba paslėpti tas ašaras...
Tas ašaras, kurios kas naktį lanko vis mane...

Aš angelas.., kuris skristi jau negali...
Aš angelas.., jau nebepakeliantis sparnų...
Aš angelas.., sustabdęs savo skrydį, nes nepatikėjai,kad angelas esu...

Ar padovanosi man savo širdį, kai tyliai lašeliai nuo stogo riedės?
Ar padovanosi man savo širdį, kai niekas pasaulyje daugiau manęs nemylės?
...Bet ar padovanosi man savo širdį, kai pilnos ašarų mano akys paskutinį kartą į tave žiūrės...

Žodžiai, kuriuos reikėtų išsitatuiruoti...

"This beautiful city seems empty. All the people in the world and you can still feel lonely. What's the point of having it all without the person you love. Sometimes you just need to start again in order to fly."


http://www.youtube.com/watch?v=oLclkP9x_68&feature=relmfu

Norintiems būti "madingais" arba "Erdvėlaivis vienišiams"

Ir kas per metai tie 2011? Turbūt nieko keisto,kad naujais metais ir naujos mados ateina. Šiemet madingiausiųjų sąrašo viršūnėje - skyrybos! Per mėnesį sužinai maždaug apie penkias naujas skyrybas...Šiandien, beje, išgirdau, kad dar dvi porelės tapo "madingomis"...(Per pastarąjį mėnesį turbūt jau bus šeštieji...). Turbūt visų priežastys skirtingos, tačiau ir daug kuo panašios. Nors ši masinė psichozė jau kelia nerimą? Gal kur nors buvo paskelbta informacija, kad ateina pasaulio pabaiga? O į gelbėjimosi erdvėlaivį bus priimami tik tie, kuriems tinka apibūdinimas "single"? Kad ir kaip nerealiai tai skambėtų, tikriausiai tai tiesa.
To be continued...

Ne jausminga, o NEREALI daina :)

Vaidas B.: "...aš nuoširdžiai tikiu, jog pasaulyje yra žmonių, kurie laukia savo meilės ne dieną, mėnesį ar metus, bet visą savo gyvenimą. "

http://www.youtube.com/watch?v=kx68gGuU-bE&feature=player_embedded

Svetimo skausmo nebūna?

"Svetimo skausmo nebūna"- sakydavo mano močiutė (Amžiną Jai Atilsį). Ar tai reiškia, jog jei aš verksiu, verksi ir tu? Verks, liūdės visi? O jei jums skaudės, tai skaudės ir man? Turbūt ne. Turbūt, kad ir kaip norėtum skausmu nepasidalinsi ir jokie: "aš tave suprantu", "esu tai patyręs" nepadės, o galbūt netgi dar labiau viską apsunkins. O gal iš tikrųjų lietuviai moka džiaugtis tik tada, kai kaimyno stogas dega? Juk kai kitas laimingas, jam viskas sekasi, ir nenorėdamas jam pavydi: "kodėl ne man?",kad ir "baltu pavydu", o kai kitam blogai? Tada džiaugiesi: "tegu pamato ir kitokį gyvenimą, tegu kapstosi, kaip musė barščiuose". Juk "kas mūsų nenužudo, padaro stipresniais!"- šimtmečius šaukia žmonija. Nesąmonė. Pasakykit tą badaujantiems, benamiams, našlaičiams...Taip jie išgyvens, bet ar taps stipresni? Jie jau numesti į bedugnę...Geriau leisk žmogui pastovėti ant bedugnės krašto, parodyk tą bedugnę...kitaip sakant leisk rinktis - viskas arba nieko. Tie, kurie pasirinks žengti žingsnį nuo bedugnės ir taps stipresni,nes niekada nenorės įšokti ten,kur nieko nėra..tik skausmas. Stengsis to išvengti, pils kalnus, lips į juos, kad tik nereikėtų nukristi. O kas bus jei sustosi? Sustojęs atsidursi pradiniame taške, ten prie bedugnės kur galimi tik du variantai...Tik čia jau bus nebe "parodomasis priėjimas", niekas jau nebelaikys už nugaros, liks tik tavo apsisprendimas. Kuris ne visada gali būti teisingas. Bet juk ir tu nori parodyti pasauliui: "aš stiprus!", nors tik akimirką...Tai ar liūdės kiti su tavimi (dėl to svetimo skausmo)? Turbūt ne. Užteks "mandagumo klausimo"-"kodėl?", atsakymo "taip nusprendžiau" ir viskas. Tiek to svetimo skausmo...O tau skaudės, dar ilgai skaudės...