Kai užvaldo ATV

Rašinėlį pradėsiu nuo klausimo...Ar žinai, ką reiškia ATV? Ne? Aš irgi. Turbūt dabar iškyla klausimas, „tai apie ką mes čia kalbame?“ Tiesiog noriu pasakyti, kad nežinau, kaip iššifruojamos tos raidės ATV (gėda, na tikrai gėda...pats laikas išsiaiškinti). Bet aš žinau, ką reiškia ATV...man. Gal net galėčiau sakyti, žinau, ką tai reiškia jiems – keturratininkams. Taip, čia bus kalbama apie juos. Dauguma tikriausiai net nepagalvotų, kad mergina GALI ir NET kalba apie tokius dalykus, bet juk visada būna „stebuklų“, visada būna išimčių. O viskas prasidėjo nuo to, kai daugiau nei prieš pusę metų mane, „naivią mergaitę“ pavėžino ketrurračiu...Aš aišku kaip ir dera buvau tam anaiptol nepasirengusi. Šviesūs sportiniai bateliai, apskritai šviesūs rūbeliai...bet šypsena nuo ausies iki ausies, o kodėl ne? Juk pirmą kartą sėdėsiu ant ketruračio! Juk čia šventė! Turbūt kyla klausimas, kam čia šnekėti apie tuos rūbus? Aš ir naiviai galvojau,o kuo tie rūbai blogi? Kai JO (kuris turėjo vėžinti mane) akys pasidarė tokios didelės, tarsi būtų pamatęs kažką baisaus...ir tyliai pasakė: „Tu netinkamai apsirengusi...“. Turbūt visi, kas yra važiavęs keturračiu dabar skaniai juokiasi ir vis kartoja „naivuolė“. Na nesu aš naivi, bet va...Taigi, esmė tokia, kad niekas tavęs neveš kokia gražia „liepų alėja“, važiuosim į pelkę...(aš suprantu, kad reikia kažkaip pagąsdinti mergaitę, ar įspūdį kažkokį padaryti, bet čia juk PELKĖ!!! Ir anaiptol vežasi ne į SPA su purvo voniomis). Tada galvojau, ar čia man kažko trūksta, kad nesuprantu KAŽKO, ar vairuotojas „pasimetęs“. Bet taip galvojau turbūt tik kelias akimirkas, nes paskui aš susirgau...ATV liga, virusu, kaip nori taip vadink, esmė nesikeis. Kažkas nerealaus! Jausmas, kai juo važiuoji nepakartojamas. O tos pelkės...Noriu tik jų! (na, kai kažkada su tėčiu važiavau mašina ir pradėjau šaukti „O, tėti, žiūrėk pelkė“, jis turbūt „nelabai“ suprato, kas man, bet...juk sergu!). Juk taip smagu įklimpti pelkėje ir visokiais būdais bandyti iš ten išsikrapštyti (aišku pati dar netraukiau to „žvėries“, juk tam yra džentelmenai...), važiuoti per tokias vietas, kur niekuo kitu nepervažiuosi (na tankų gal neminėkim...). Paskui grįžti namo pavargus, kad net kojų nebegali pakelti, bet su šypsena, juk taip laikas praleistas! (mano visas „pavargimas“ būna aišku laikymasis už vairuotojo, kad nenuskrisčiau...o esu skridusi, esu...bet čia jau kita istorija, kurią geriau nutylėti). Adrenalino, emocijų, nors su vežimu vežk. Nebekalbu, kad stengiuosi atvykti į visas varžybas (ne, ne pati nedalyvauju), bet ir ginti juos pradėjau, kai visokios tetulės sako, jog jie išdrasko samanėles, medelius, pievutes ir pan. Na, bet juk, jei kokiam vienam „susišvietė“, tai kam kaltinti visus? Jūs kaltinkit,o aš ginsiu, gal nepritrūksiu argumentų...Čia tas pats, kas pasakyti „visi vyrai kiaulės“, o juk, jei geriau pagalvojam, na TIK KAI KURIE. Tai va. Nenorėčiau sutikti ir su tuo, jog tai tik vyrams...jokių TIK negali būti, mes irgi to norim ir turėsim! (teko girdėti tik vieną merginą, dalyvaujančią varžybose ir pan., bet juk tai galima pakeisti...po šių žodžių turbūt pusė keturratininkų išvirto, kaip ten sako „moteris laive...“, arba galvokim priešingai, gal jų kaip tik trūksta). Ir nebūčiau aš moteris, jei netgi tokioje vietoje nepagalvočiau apie madą. Žinote, kam dabar taupau? Ne, ne keturračiui. Ogi, kai buvau Italijoje...pamačiau tokį rožinį „Hello Kitty“ šalmą...vaje vaje, kaip aš jo noriu, dar pritaikom kokius rožinius guminukus ir pirmyn į pelkę! p.s. juk negali žinoti, koks „pelkių mauras“ pamatys...arba, juk ir prieš vairuotoją reikia truputį pasirodyti...mes juk moterys...Ir žinot, kartą net pamelavau, kad viską išmokau egzaminui, kad tik pasiimtų mane pasivažinėti...ir buvo super! Egzaminas baigėsi gerai, o va virusas nesibaigia...neeeee. p.s. žinot, kaip draugė iššifravo raides ATV? „Aš Tavo Virusas“. Na, šiuo atveju man tinka!